I dalis

Paskaitos nuotoliu (4 akademinės valandos) ir seminarai auditorijoje (4 akademinės valandos)

Pranešėjų apsaugos aktualijos ir problematika Lietuvoje:

- pranešėjo samprata;

- informacijos apie pažeidimus pateikimo būdai;

- praktiniai pavyzdžiai, tendencijos, problematika.

Pranešėjo statuso suteikimas:

- kompetentingos institucijos (Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros) vaidmuo;

- prašymo pripažinti pranešėju pateikimas ir pateiktos informacijos tyrimo procesas (eiga, terminai, problematika);

- statuso (su)nesuteikimas ir apskundimas;

- pranešėjo atleidimas nuo atsakomybės;

- teismų praktikos pavyzdžiai, problematika.

Advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalba pranešėjui ir prokuratūros bendradarbiavimas:

- Generalinės prokuratūros kompetencijos pranešėjų apsaugos srityje;

- antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pranešėjui suteikimas, vadovaujantis kompetentingos institucijos sprendimu pripažinti asmenį pranešėju;

- bendradarbiavimo aktualijos.

Apsaugos, skatinimo ir pagalbos priemonių pranešėjams užtikrinimas:

- konfidencialumo užtikrinimas;

- teisė gauti atlyginimą už vertingą informaciją;- teisė gauti kompensaciją;

- draudimas daryti neigiamą poveikį ir administracinė atsakomybė už neigiamą poveikį;

- Generalinės prokuratūros vaidmuo, nustačius, kad pranešėjui daromas neigiamas poveikis;

- praktikos pavyzdžiai ir kita problematika.

II dalis

Paskaitos nuotoliu (4 akademinės valandos) ir seminarai auditorijoje (4 akademinės valandos)

Advokato vaidmuo ir galimybės užtikrinant pranešėjo interesus:

- darbuotojo diskriminavimas ir paslėpti diskriminavimo pagrindai;

- bauginimas, priekabiavimas, mobingas ir pan.;

- psichologinio smurto atpažinimo galimybės.

Darbdavio pažeidimai:

- draudimas taikyti pranešėjui bet kokias neigiamo poveikio priemones (Pvz., Pranešėjų apsaugos įstatymo 10, 11 ir kiti straipsniai);

- darbuotojo atleidimas kaip ultima ratio priemonė.

Teisė kreiptis į teismą dėl patiriamų neigiamo poveikio priemonių nulemtų padarinių:

- neigiamo poveikio priemonių nulemtų padarinių dėl informacijos apie pažeidimą ar pranešimo pateikimo pašalinimas, atsižvelgiant į procedūras, nustatytas darbo ar tarnybos santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose; - teisė ginčyti priimtą ir neigiamus padarinius sukeliantį sprendimą arba kitokį veiksmą ar neveikimą, susijusį su pranešėjo persekiojimu.

Įrodinėjimas:

- įrodinėjimo pareiga;

- įrodinėjimo problematika Lietuvoje;

- teismų praktikos aktualijos.

III dalis Paskaitos nuotoliu (4 akademinės valandos)

Pranešėjų apsauga ir psichologinė pagalba:

- streso (nerimo) priežastys, požymių atpažinimas, padariniai;

- streso (nerimo) valdymo technikos;

- komunikavimas su klientu, patiriančiu stresą (nerimą);

- pasitikėjimo santykių kūrimas;- aktyvus klausymas;

- savipagalbos įgūdžiai (asmeninio atsparumo stresui (nerimui) ugdymo mechanizmai, komunikuojant su klientais);

- streso darbe ypatumai.

Ugdomos kompetencijos:
- gebėjimas identifikuoti ir tinkamai pritaikyti pranešėjų apsaugą reglamentuojančias nacionalines
teisės normas;
- gebėjimas valdyti proceso eigą;
- gebėjimas kritiškai analizuoti įvairius duomenis ir jų įrodomąją galią, teikiant teisinę pagalbą
aukščiau paminėtų kategorijų bylose;
- gebėjimas išskirti reikšmingas teisės doktrinas ir teismų praktiką, teikiant teisinę pagalbą aukščiau
paminėtų kategorijų bylose;
- gebėjimas teikti antrinę teisinę pagalbą, remiantis tarptautine praktika ir standartais;
- gebėjimas veiksmingai dirbti su kitais proceso dalyviais (kitų sričių specialistais), susijusiais su
pranešėjų apsauga Lietuvoje;
- susipažinimas su streso valdymo įrankiais;
- gebėjimas komunikuoti su klientu, patiriančiu stresą (nerimą);
- gebėjimas kurti pasitikėjimo santykius su klientais

Advokatai.

Paskaitos (probleminis dėstymas), seminarai (diskusijos, atvejų analizė, simuliacinių situacijų analizė, vaidmenų užduotys), savarankiška teisės aktų, teismų praktikos ir kitų šaltinių analizė.

Egzaminas raštu. Egzaminą sudaro: testiniai klausimai, atviras klausimas ir pateiktos situacijos (uždavinio) analizė. Vertinama 10 balų skalėje. Egzamino negali laikyti advokatas, praleidęs daugiau nei 40 procentų specialiųjų mokymų programos.

-

Egzaminas raštu. Egzaminą sudaro testiniai klausimai, atviras klausimas ir pateiktos situacijos (uždavinio) analizė. Vertinama 10 balų skalėje. Egzamino negali laikyti advokatas, praleidęs daugiau nei 40 procentų mokymų programos.

Mokymus veda Vilniaus universiteto Teisės fakulteto ir kiti dėstytojai: dr. Tomas Bagdanskis (advokatas); Sandra Četrauskienė (psichologė, Vilniaus universiteto Bendruomenės gerovės skyriaus vadovė); Gintarė Bliujienė (Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro padėjėja).

Tvarkaraštis:
2025 m. rugpjūčio 18 d.(pirmadienis); 16:00 - 19:15 (online)
2025 rugpjūčio 19 d. (antradienis); 16:00 - 19:15 (online)
2025 m. rugpjūčio 22 d. (penktadienis); 10:00 - 17:20 (auditorijoje)
2025 rugpjūčio 25 d. (pirmadienis); 16:00 - 19:15 (online)
2025 m. rugpjūčio 29 d. (penktadienis) ; nuo 10 egzaminas (auditorijoje)