PAPT MP sudaro teorijos studijos ir praktinės studijos.

1. Teorijos studijos (viso 2470 akad. val.) vykdomos ketverius metus. PAPT MP teorinės dalies studijos vykdomos prailginto savaitgalio “blokais“ (dvi savaitgalio dienas kartą per mėnesį). Per metus vyksta 10 teorinių mokymo blokų, skirtų konkrečiai tematikai. Penktaisiais studijų metais vyksta papildomi psichoterapeuto kompetencijos tobulinimo seminarai.

Teorinės psichoanalitinės psichoterapijos studijos vyksta paskaitų ir seminarų būdu. Teorines studijas viso sudaro: teorinės paskaitos (480 akad. val.), teoriniai seminarai (1200 akad. val.) bei psichoanalitinės technikos seminarai (640 akad. val.)

Teorinio kurso studijos baigiamos diferencijuota įskaita raštu. Diferencijuotos įskaitos pasiruošimui viso skirta 150 akad. val.

Pirmaisiais studijų metais programos dalyviai studijuoja psichoterapijos mokslo įvadą, psichodinaminės psichiatrijos pagrindus, psichodiagnostikos ir psichoterapinių intervencijų pagrindus, mokosi krizinių situacijų valdymo ir krizių (suicido valdymo) intervencijų ir studijuoja klinikinę etiką. PAPT MP dalyviai taip pat susipažįsta su pagrindinėmis psichoanalizės teorijos sąvokomis bei psichodinamine psichikos koncepcija. Teoriniams seminarams programos dalyviai ruošiasi savarankiškai, studijuodami jiems pateiktą pagrindinę bei papildomą literatūrą. Praktinių technikos seminarų metu nagrinėjami klinikiniai atvejai, kuriuos pirmais metais pristato pats dėstytojas ar parenkamas literatūroje aprašytas atvejis. Technikos seminarų metu PAPT MP dalyviai turi galimybę aptarti konkrečias klinikines situacijas bei etines dilemas (pvz. pacientas nemoka/vėluoja sumokėti; prašo fizinio kontakto; įsimylėjęs terapeutą pacientas ir atvirkščiai) bei mokosi problemos formulavimo įgūdžių.

Pirmaisiais metais greta teorinių psichoanalitinės psichoterapijos studijų programos dalyviai pradeda savo mokomąją (didaktinę) asmeninę psichoanalitinę psichoterapiją.

Antraisiais studijų metais programos dalyviai studijuoja pagrindines psichoanalitinės paradigmos asmenybės raidos teorijas. PAPT MP dalyviai mokosi atpažinti pagrindinių psichoanalitinių teorinių koncepcijų skirtumus ir remiantis vienos ar kitos teorinės krypties modeliu, mokosi įvertinti iškylančius psichikos sunkumus ar procesus. Taip įtvirtinamos asmenybės normalios bei psichopatologinės raidos žinios psichodinaminiu požiūriu. Kita ypatingai svarbi antrųjų studijų metų dalis yra psichoanalitinės psichodiagnostikos dalyko bei psichoanalitinio proceso dalyko studijos. Jų metu yra padedami teoriniai psichodiagnostiniai pagrindai vėlesniam pritaikymui mokomojoje praktikoje. Teoriniams seminarams programos dalyviai ruošiasi savarankiškai, studijuodami jiems pateiktą literatūrą, vėliau seminarų metu diskutuojant bei dalinantis savo įžvalgomis. Praktinių technikos seminarų metu dalyviai mokomi konkrečių psichoterapinių intervencijų: pirminio interviu, paciento diagnostinio įvertinimo, terapinio kontrakto sudarymo įgūdžių, mokomi (įsi)klausyti ir (ap)rašyti psichoanalitinę sesiją, gilina savi-refleksijos įgūdžius. Technikos seminarų tikslas – suteikti praktinių įgūdžių psichodiagnostikos srityje ir terapinio santykio palaikymo srityje. PAPT MP dalyviai mokosi sudaryti pirminį psichoterapijos proceso planą, formuluoti terapinius tikslus bei kontraktą, taip pat mokosi įvertinti paciento motyvaciją keistis bei numatyti psichoterapijos proceso iššūkius.  Sudaromos galimybės techninių seminarų metu grupėje pristatyti savo pirmuosius klinikinius  atvejus.

Antraisiais studijų metais greta teorinių studijų programos dalyviai toliau tęsia savo mokomąją (didaktinę) asmeninę psichoanalitinę psichoterapiją.

Trečiaisiais studijų metais siekiama programos dalyvius supažindinti su psichoanalitine asmenybės sutrikimų samprata ir konkrečių asmenybės sutrikimų psichoterapijos ypatumais. PAPT MP dalyviai mokosi psichoanalitinės psichoterapijos technikos pagrindų (darbo su sapnais, perkėlimo ir kontrperkėlimo atpažinimo medžiagoje, laisvų asociacijų metodo, bandomųjų interpretacijų, įžvalgos, perdirbimo, regreso valdymo, pasipriešinimo analizės bandymų ir kt.).  Šiais studijų metais siekiama supažindinti su pagrindiniais techniniais psichoanalitinės psichoterapijos aspektais bei stebėti kaip jie atsiskleidžia klinikinėje praktikoje. PAPT MP dalyviai mokomi parinkti tinkamą psichoterapinę intervenciją. PAPT MP dalyviai mokomi atpažinti įvairius asmenybės sutrikimus, formuluoti darbinę psichoterapinę diagnozę, parinkti bei pritaikyti konkretų psichoanalitinės psichoterapijos metodą šių sutrikimų gydymui. Teoriniams seminarams programos dalyviai ruošiasi savarankiškai skaitydami nurodytą literatūrą, dalinasi savo įžvalgomis ir refleksijomis. Technikos seminarų metu PAPT MP dalyviai patys pradeda taikyti psichoanalitinės psichoterapijos metodą praktikoje, - jie mokomi psichoanalitinio mąstymo ir psichoterapinio darbo su pacientais įgūdžių. Technikos seminarai skirti teorinių žinių bei technikos integracijai. Šių  seminarų metu dalyviai pristato savo darbo su pacientu atvejį grupės ir supervizoriaus aptarimui (pristatoma paciento trumpa gyvenimo istorija, hipotetinis psichoanalitinis įvertinimas, susitikimų eigos fragmentai ar ryšio su pacientu ypatumai; taip pat dalinasi savo jausmais, kuriuos sukėlė pacientas). Tikimasi, kad technikos seminarų dėka dalyviai sugebės gilinti psichoanalitinės psichoterapijos proceso pradžios įgūdžius, gebės geriau suprasti proceso eigos etapus ir dinamiką, gebės numatyti terapijos iššūkius bei taikyti  tinkamas terapines intervencijas, gebės skatinti terapinį bendradarbiavimą.

Trečiaisiais studijų metais techniniuose seminaruose kiekvienas PAPT MP dalyvis privalo pateikti bent du savo klinikinio darbo atvejus, kurie bus detaliai aptariami supervizijų grupėje su patyrusiu dėstytoju-supervizoriumi. Aptarimo pabaigoje dalyvis gauna grįžtamąjį ryšį, palaikymą ir visą kitą pagalbą, naudingą tolesniam jo techninių įgūdžių lavinimui. Grupės dalyviai aktyviai įsitraukia į atvejo aptarimą, remdamiesi turimomis teorinėmis bei techninėmis žiniomis, bei savo jausminėmis reakcijomis. Supervizorius siekia sukurti atvirą bei saugią grupės darbo atmosferą, stebi grupinius dinaminius paralelinius procesus, kurie padeda geriau suprasti paciento problemas ir vykdomos terapijos iššūkius „čia ir dabar“. PAPT MP dalyviai mokomi atpažinti, suprasti ir interpretuoti terapijoje vykstančius procesus, reflektuoti vidinius paciento procesus (pasipriešinimą, išveikas, neigiamą terapinę reakciją, įvairias perkėlimo apraiškas), reflektuoti vidinius terapeuto procesus (kontraperkėlimo reiškinius), mokomi įvertinti jų prasmę ir naudą terapinio proceso supratimui. Grupėje programos dalyviai mokomi tinkamai ir laiku naudoti pagrindines psichoanalitinės terapijos intervencines technikas (darbinę tylą, klausymą, klarifikavimą, konfrontaciją, interpretaciją, talpinimą).

Trečiaisiais studijų metais programos dalyviai jau patys pradeda praktinį psichoanalitinės psichoterapijos darbą su pacientais. Jis vykdomas tik supervizoriui prižiūrint. Praėjus pusei metų po sėkmingos pirmųjų supervizijų pradžios, PAPT MP dalyviai gali pradėti darbą su antruoju pacientu bei darbą prižiūrinčiu antruoju supervizoriumi.

Ketvirtaisiais studijų metais programos dalyviai įgyja gilesnę psichoanalitinę sampratą apie specifinius psichikos sutrikimus: psichozes, nuotaikos sutrikimus,  traumų – disociacijos bei konversijos sutrikimus, psichosomatinius susirgimus, valgymo sutrikimus, lyties tapatumo sutrikimus bei su psichoaktyvių medžiagų vartojimu susijusius sutrikimus. PAPT MP dalyviai ne tik įgyja teorinių žinių, tačiau yra mokomi ir specifinių sutrikimų psichoterapijos metodų. Teoriniams seminarams programos dalyviai ruošiasi savarankiškai studijuodami nurodytą literatūrą, o seminarų metu dalinasi savo įžvalgomis ir refleksijomis.  

Ketvirtaisiais studijų metais supervizijoms grupėje dalyviai privalo pateikti bent du savo vedamus klinikinius atvejus, apie kuriuos bus detaliau diskutuojama grupėje su supervizoriumi. Supervizijų metu PAPT MP dalyviai turi galimybę susipažinti su kolegų darbu, jų techninėmis klaidomis bei gauti paramą, atsakymus bei pamokymus kaip techniškai spręsti kylančias dilemas. PAPT MP dalyviai mokomi atpažinti, reflektuoti ir analizuoti vidinius paciento ir savo - terapeuto – procesus, mokomi suformuluoti ir laiku pateikti perkėlimo interpretacijas; mokomi atpažinti ir  panaudoti savo kontrperkėlimą, siekiant geriau suprasti pacientą ir terapinį procesą; mokomi atpažinti bei konfrontuoti pasipriešinimą, atsirandantį psichoterapijoje. Kursantų dėmesys telkiamas mokytis numatyti galimas savo psichoterapinių veiksmų pasekmes tiek terapiniam santykiui, tiek terapiniam procesui; PAPT MP dalyviai mokomi planuoti ir valdyti psichoanalitinės psichoterapijos pabaigos procesą. Specialus dėmesys grupinių supervizijų metu skiriamas sunkioms situacijoms terapijoje (terapinio kontrakto nepaisymui, terapinių rėmų peržengimams ir pažeidimams, suicidiniams bandymams, etinių dilemų sprendimams).

Penktaisiais studijų metais programos PAPT MP dalyviams numatyti kompetencijų stiprinimo seminarai ir sudaroma galimybė dalyvauti supervizijų grupėse. Skatinamas dalyvių profesinis tapatumas, gilinami refleksiniai ir kolegialumo gebėjimai, kuriama profesinė bendruomenė, formuojami įgūdžiai dirbti intervizijos (savitarpio profesinės priežiūros) grupėse.

Penktieji studijų metai skirti pasiruošti teorinei diferencijuotai įskaitai. Teorijos studijos neužskaitomos ir PAPT MP dalyviui neleidžiama laikyti diferencijuotos įskaitos, jei programos dalyvis nesurinko pakankamą privalomų teorinių bei praktinių auditorinio darbo valandų skaičių. Teorinė diferencijuota įskaita laikoma raštu. Neišlaikęs diferencijuotos įskaitos, PAPT MP dalyvis gali ją perlaikyti ne anksčiau nei po vienerių metų. Sėkmingai išlaikęs įskaitą, PAPT MP dalyvis tęsia ir baigia įskaitinių individualių psichoanalitinės psichoterapijos atvejų vedimą (individualias supervizijas).

2) Praktines studijos (viso 2950 akad. val.). Praktines studijas sudaro mokomoji (didaktinė) asmeninė psichoanalitinė psichoterapija, individualus psichoanalitinės psichoterapijos atvejų vedimas su priežiūra (individualios supervizijos) bei baigiamasis atvejo analizės darbas Minimalus mokomosios (didaktinės) psichoanalitinės psichoterapijos valandų skaičius – ne mažiau 250 val. Programos dalyvis turi turėti ne mažiau 100 supervizijų valandų su dviem supervizoriais. Praktinio darbo su pacientu minimumas sudaro viso 400 akad. val. Darbui su klinikiniu atveju 1600 akad. val., pasiruošimas supervizijoms – 100 akad. val. Baigiamojo atvejo analizės darbo rašymui skiriama 500 akad. val. savarankiško darbo.

Mokomoji (didaktinė) asmeninė psichoanalitinė psichoterapija skirta PAPT MP dalyvio asmeniniam patyrimui ir asmeninės raidos analizei su patyrusiu psichoanalitiniu psichoterapeutu.

Mokomoji (didaktinė) asmeninė psichoterapija vykdoma programos dalyviui asmeniškai susitarus su Lietuvos psichoanalizės draugijos patvirtintais psichoanalitiniais psichoterapeutais ir/ar psichoanalitikais, kurių profesinė kvalifikacija atitinka EFPP standartus. Mokomojoje asmeninėje psichoterapijoje mokymo programos dalyvis asmeniškai išgyvena visus psichoanalitinio psichoterapinio proceso etapus bei ypatumus. Stebėdamas, analizuodamas, suprasdamas ir perdirbdamas savo vidinius išgyvenimus, sunkumus, vidinius konfliktus ir galimybes, išmoksta panaudoti savo asmeninę patirtį darbe su pacientais. Asmeninė psichoterapija turi vykti ne rečiau kaip du kartus per savaitę ir iš viso trukti ne mažiau trejus metus. PAPT MP dalyviams nerekomenduojama užbaigti individualios mokomosios psichoterapijos, kol nėra baigtas darbas su pradėtais įskaitiniais terapiniais atvejais (individualios supervizijos).

Individualus psichoanalitinės psichoterapijos atvejų vedimas su priežiūra (individualios supervizijos) tai prižiūrimoji psichoterapija, kurios metu PAPT MP dalyviai patys pradeda darbą su pacientais praktikoje. Praktinį darbą prižiūri Lietuvos psichoanalizės draugijos patvirtinti psichoanalitiniai psichoterapeutai ir/ar psichoanalitikai, kuriems suteiktas supervizoriaus – mokytojo vardas.

Supervizijų metu PAPT MP dalyvis pateikia aprašytas sesijas su pacientu ir su supervizoriaus pagalba analizuoja terapijos proceso medžiagą, psichoterapijos proceso eigą, vidinius paciento ir savo paties procesus. PAPT MP dalyvis privalo pristatyti, tai yra, turėti bent du įskaitinius klinikinius atvejus, kuriuos prižiūri du supervizoriai.

Pacientas, su kuriuo dirba PAPT MP dalyvis (supervizantas), turi lankytis terapijoje du kartus per savaitę, o bent vieno atvejo terapija supervizijų laikotarpiu nenutrūkstamai turi tęstis ne mažiau nei vienerius metus. Paciento parinkimas/atitikimas psichoanalitinei psichoterapijai patvirtinamas supervizoriaus.

Individualios supervizijos vyksta kartą per dvi savaites (viena supervizijos valanda skirta keturioms psichoterapijos valandoms). Supervizorius atlieka tarpinį (po 25 supervizijų) ir galutinį (po 50 supervizijų) darbo su pacientu įvertinimą raštu. Norint sėkmingai užbaigti PAPT MP, programos dalyvis turi turėti ne mažiau 50 supervizijų su kiekvienu supervizoriumi, t.y. ne mažiau 100 supervizijų valandų iš viso ir gauti teigiamus galutinius įvertinimus iš abiejų supervizorių.

Tik gavus visus teigiamus įvertinimus, PAPT MP dalyviui suteikiama teisė pradėti rašyti mokymo programos baigiamąjį atvejo analizės darbą.

Baigiamasis atvejo analizės darbas

Naudojant kokybinio tyrimo metodu atliekama vieno iš dviejų supervizuojamų pacientų klinikinio atvejo analizė. Mokslinis baigiamasis atvejo analizės darbas skirtas galutiniams studijuojančiojo įgytų teorinių žinių ir praktinių įgūdžių bei gebėjimo juos integruoti, įvertinimui. Atvejo analizės darbe aprašoma ilgalaikė tęstinė 2 k/sav. terapija su pacientu, trukus ne mažiau nei vienerius metus. Atlikdamas atvejo analizę, PAPT MP dalyvis siekia darbe įvertinti paciento psichopatologiją, psichoterapinio proceso eigą, ypatumus, terapinės sąjungos pobūdį ir jo trūkius vienos iš pasirinktų psichoanalitinės teorijos rėmuose. PAPT MP dalyvis siekia atskleisti savo terapines įžvalgas, jomis paremtas intervencijas ir kaip jos įtakojo psichoterapinį santykį bei patį procesą ir terapijos efektyvumą.

PAPT MP dalyvio baigiamąjį darbą vertina du nepriklausomi programos mokytojai. Baigiamajame darbe vertinamas gebėjimas taikyti teorines bei praktines psichoanalitinės psichoterapijos žinias kursanto klinikiniame darbe.

Sėkmingai baigus PAPT MP išduodamas Vilniaus universiteto profesinės kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimas apie baigtą neformaliųjų studijų programą ir įgytas kompetencijas bei Lietuvos psichoanalizės draugijos pažymėjimas. Vilniaus universiteto pažymėjimas išduodamas tik tiems asmenims, kurie turi psichologijos magistro bei gydytojo diplomus.

Psichoanalitinės psichoterapijos mokymo programą organizuoja ir vykdo Lietuvos psichoanalizės draugija (LPaD) kartu su VU Filosofijos fakulteto Konsultavimo ir mokymų centu (KMC). Psichoanalitinės psichoterapijos mokymo programa (toliau – PAPT MP) sudaryta remiantis Europos psichoanalitinės psichoterapijos federacijos (EFPP) mokymo standartais. Lietuvos psichoanalizės draugija yra tikruoju nariu EFPP nuo 2016 m.

Pagrindinis psichoanalitinės psichoterapijos mokymo programos (toliau – PAPT MP) tikslas yra paruošti profesionalius bei atsakingus psichoanalitinės psichoterapijos specialistus, kurie remiantis psichoanalitine teorija gebėtų atlikti psichoterapinę paciento diagnostiką, užmegzti prasmingą terapinį santykį, bei pritaikytų pacientui tinkamą psichoanalitinės psichoterapijos metodą.

Kiti PAPT MP tikslai:
a) suteikti žinių apie psichoanalizės, kaip išsamaus teorinio modelio apie žmogaus psichiką, pagrindus;
b) supažindinti PAPT MP dalyvius su pagrindinėmis psichoanalitinės minties mokyklomis bei jų požiūriais į svarbiausius asmens psichinės veiklos mechanizmus, jų normalų bei sutrikusį vystymąsi bei praktinio taikymo skirtumus klinikinėje psichoanalitinėje psichoterapijoje;
c) ugdyti specifines psichoanalitinio psichoterapeuto praktinio darbo kompetencijas;
d) ugdyti kompleksinę būsimojo psichoterapeuto asmenybę, suvokiančią sudėtingus asmens – šeimos - visuomenės - kultūrinio palikimo santykius, bei padėti jam susiformuoti profesinę psichoanalitinio psichoterapeuto tapatybę.

Pabaigę PAPT MP dalyviai turi išmanyti:
a) pagrindines psichoanalitines asmenybės raidos teorijas, principus ir jų reikšmę klinikinei praktikai;
b) suprasti psichoanalitinį asmenybės sandaros modelį (neurozinio, ribinio, psichozinio organizacijos lygmenis, gynybos mechanizmus ir objektinius ryšius) ir jį gebėti taikyti psichodiagnostikos procedūroje;
c) bendruosius psichoterapinės etikos, psichiatrijos ir psichofarmakologijos principus;
d) suprasti psichoanalitinį psichoterapinio poveikio/pokyčio modelį ir gebėti jį efektyviai taikyti psichoterapijos procese;
e) kultūrinių, socialinių faktorių poveikį asmens asmenybės formavimuisi bei psichoterapijos proceso ypatumui;

Siekiama, kad pabaigę PAPT MP dalyviai turi gebėti:
a) empatiškai klausytis paciento ir suprasti jo neverbalinę komunikaciją;
b) diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimus tiek remiantis LR galiojančia ligų ir sutrikimų klasifikacija, tiek psichoanalitiniu psichikos modeliu;
c) įvertinti paciento motyvaciją ir tinkamumą ilgalaikei ar trumpalaikei psichoanalitinei psichoterapijai;
d) užmegzti ir palaikyti ilgalaikį terapinį ryšį, kartu su pacientu išsikelti tinkamus psichoterapinius tikslus ir sudaryti terapijos planą bei kontraktą;
e) sukurti bei išlaikyti terapinę sąjungą, kurios pagalba siekiama suprasti bei palengvinti paciento simptomus ar problemas.
f) parinkti efektyviausias psichoanalitinės psichoterapijos intervencijas, remiantis santykiuose pasireiškiančiais perkėlimo, kontraperkėlimo, pasipriešinimo ir intersubjektyvumo fenomenais bei jų analize;
g) suteikti pacientui „talpinimo“ ar „palaikymo“ funkcijas jo simptomų palengvinimo ar asmenybės transformacijos procese;
h) sklandžiai užbaigti psichoterapinį procesą bei formuluoti rekomendacijas; įvertinti vykdomos psichoanalitinės psichoterapijos veiksmingumą;
i) nustatyti ir išlaikyti profesines ribas bei dirbti tarpdisciplininėje specialistų komandoje;
j) suprasti profesinės pagalbos (supervizijos ir intervizijos) principus ir sugebėti produktyviai ja pasinaudoti;

Baigę PAPT MP dalyviai galės teikti psichoterapeuto paslaugas privatiems suaugusiems asmenims bendruomenėje, bei teikti psichoterapeuto paslaugas (tai yra, taikyti psichoterapijos metodą) pagal LR SAM ministro įsakymo V-1292 (2019.11.14) „Dėl psichoterapijos paslaugų teikimo ir apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatytą tvarką.

Psichoanalitinės psichoterapijos mokymo programa sudaryta, remiantis Europos Psichoanalitinės Psichoterapijos Federacijos ((EFPP) standartais, skirta asmenims turintiems universitetinį psichologijos magistro arba medicinos gydytojo diplomą, specialistų (psichologų ir gydytojų) profesiniam mokymui. Kandidato klinikinė patirtis psichiatrijoje arba klinikinės psichologijos srityje, pradinės žinios apie psichoanalizę, psichoanalitinę psichoterapiją, dalyvavimas šios krypties seminaruose yra privalumas. Galima pradėti PAPT studijas dar studijuojant psichologijos magistratūros ar paskutiniuose medicinos kursuose, tačiau studijų baigimo pažymėjimas bus išduotas tik įgijus reikalavimus atitinkantį išsilavinimą.
Priėmimo į PAPT MP tvarka:
• Kandidatas pateikia prašymą PAPT mokymo komiteto pirmininkui,
• Kandidatui pateikus prašymą, jam suteikiama informacija apie kitus privalomus dokumentus ir skiriami atrankiniai pokalbiai,
• Skiriami du atrankiniai pokalbiai su skirtingais PAPT MP mokytojais,
• Po atrankinių pokalbių, mokymo komiteto posėdyje svarstoma kandidato tinkamumo klausimas. Apie mokymo komiteto sprendimą kandidatas informuotas el. paštu,
• Priimti kandidatai gauna informaciją, susijusią su PAPT MP (tvarkaraštis, asmeninių terapeutų ir supevizorių sąrašas)

Teorinės paskaitos, seminarai, supervizijos grupėje, mokomoji asmeninė psichoterapija, profesinė darbo su pacientais priežiūra (individualios supervizijos).

Psichoanalitinės psichoterapijos teorija, diagnostika ir technika baigiama diferencijuota įskaita raštu.

Profesinė darbo su pacientais priežiūra baigiama gavus teigiamus galutinius įvertinimus iš abiejų supervizorių

PAPT MP dalyvio baigiamąjį atvejo analizės darbą vertina du nepriklausomi programos mokytojai.